- skurdėti
- skurdė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. NdŽ eiti skurdyn, darytis skurdesniam: Pasaulis nuolatai skurdėja Vd. 2. graudintis, liūdėti: Aš skurdė́jau, t. y. man skurdu buvo, norėjau verkti J. \ skurdėti; paskurdėti
Dictionary of the Lithuanian Language.